- brokuoti
- 2 ×brokúoti, -úoja, -ãvo intr. trūkti, stokoti: Jam brokúoja bulvių Vv. Mažai ko brokãvo – tik vieno šimto Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
brokuoti — brokúoti vksm. Kai̇̃p galėčiau grąži̇̀nti, pakei̇̃sti brokúotą prẽkę? … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
brokuoti — 1 brokuoti, uoja, ãvo tr. K pripažinti netinkamu, brokyti: Jo darbo niekas nebrokuõs Alv … Dictionary of the Lithuanian Language
brokavimas — brokãvimas sm. (1) → 1 brokuoti: Gaminių kokybės tikrinimas vadinamas brokavimu rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrokuoti — 1 išbrokuoti tr. nuvertinti, atmesti, išbrokyti: Ta mano kepurė tai reiks jau išbrokuot Pš. Turintieji pašalinių priemaišų miltai išbrokuojami rš. Aklus, raišus išbrokavo TD85. brokuoti; išbrokuoti; nubrokuoti; pabrokuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nubrokuoti — 1 nubrokuoti žr. išbrokuoti: Karves vakar vedė nubrokuotas Rm. brokuoti; išbrokuoti; nubrokuoti; pabrokuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pabrokuoti — 1 pabrokuoti žr. išbrokuoti: Daktaras pabrokãvo, tai paleido [kareivį] Srj. brokuoti; išbrokuoti; nubrokuoti; pabrokuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
užvargti — užvar̃gti Š, NdŽ, DŽ1, KŽ 1. intr. privargti, užilsti, nusikamuoti: Užvar̃gę žmonės būdavo, darbe prapuolę, ką beapsičystis Slm. Darbinykai tiej ažuvar̃gsta Dv. Ažvar̃gom abidvi su Valia, regis, visas [kūnas] kaip aptirpęs Slk. Užvar̃gsta ir tas… … Dictionary of the Lithuanian Language